Europos strateginė klaida: pigios energijos iliuzija

Europa ilgą laiką veikė pagal racionalų, bet neišbaigtą modelį: pigūs rusiški ištekliai → konkurencinga pramonė → stabili ekonomika. Tai buvo ekonominė logika be geopolitinio sluoksnio.
Projektai kaip Nord Stream 1 ir Nord Stream 2 nebuvo tik infrastruktūra. Jie buvo strateginiai ryšiai, kurie mažino tranzitinių valstybių svarbą ir didino priklausomybę nuo vieno tiekėjo.
Rezultatas – struktūrinis pažeidžiamumas. Energijos tiekimas tapo centralizuotas, politinė rizika buvo ignoruota, alternatyvos – nepakankamai išvystytos.
Kai krizė atėjo, Europa buvo priversta mokėti ne tik didesnę kainą už energiją, bet ir už savo ankstesnius sprendimus.
Esmė: pigiausia energija gali būti brangiausia strategine prasme.
Ekspertų įsitraukimo klausimai:
• Ar Europa galėjo išvengti šios priklausomybės, ar tai buvo neišvengiama?
• Kokie sprendimai šiandien kuria naujas priklausomybes (pvz., nuo kitų regionų)?
• Ar „žalia transformacija“ mažina ar keičia priklausomybių pobūdį?